LIETUVIŲ KARALIAI IR LIETUVOS KARALYSTĖ VIDURAMŽIŲ EUROPOJE
От € 0
Получать уведомления о предпочтительной цене
Watch the price
Продавцы по наименьшей цене
Описание
Literatūros kritiko, istoriko ir teoretiko,
humanitarinių mokslų daktaro knyga skirta senovės Lietuvos valdovų
(iki XV a. pradžios) istorinių titulų analizei. Atlikto tyrimo
išvados griauna nusenusį mitą apie vienintelį
Lietuvos karalių Mindaugą ir vos dešimtmetį ( 1253- 1263 m.)
egzistavusią Lietuvos karalystę. Stambi knygos apimtis
yra nulemta tiriamos medžiagos masyvo tiek istoriniu,
tiek geografiniu atžvilgiu praplečiant tyrimą už
tradicinių Rytų Europos ribų į platesnį Šiaurės Europos arealą,
apžvelgiant viduramžių karalysčių sistemas vadinamajame Circum
Baltica regione.Literatūrologiniu požiūriu apžvelgiami
įvairiakalbiai rašytiniai šaltiniai nuo V–VI a., kai Europoje ėmė
kurtis etniniu pagrindu naujos tautinės karalystės, iki XV a.
pirmųjų dešimtmečių, kuomet 1413 m. du karaliaus Gedimino (~1275 –
1341) anūkai – Jogaila ir Vytautas - oficialiai keliais
sutarties aktais įvardino Lietuvos valstybę kaip Magnus Ducatus
Lituaniae (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė). Tradicinės pastangos
atbuline tvarka taikyti XV a. pradžioje įteisintą titulą ankstesnei
Lietuvos valstybei buvo ir tebėra atmestinas
anachronizmas. Tyrimo išvados remiamos įvairiakalbių
šaltinių (iki XV a.) analize. Literatūrologinis tyrimas
yra vienakryptis, sukoncentruotas į valdovų titulų
vartojimo tradiciją kiekviename lingvistiniame kanone. Lygiai tuo
pačiu literatūrologijos požiūriu aptariamos ir naujųjų
laikų istorikų interpretacijos. Lyginamoji literatūrologinė
istorijos šaltinių ir jų istoriografinių interpretacijų analizė
leidžia konstatuoti neįtikėtiną situaciją: Lietuvos
valstybės ir jos valdovų titulai istoriniuose šaltiniuose
dažniausiai prieštarauja Lietuvos istoriografijoje nuo seno
vartojamų titulų tradicinei terminologijai, pasiskolintai iš
vėlesniųjų slaviškų tekstų titulatūros . Veikale neapsiribojama
įvairiomis kalbomis užfiksuotų Lietuvos valdovų titulų
tyrimais ir pereinama į juridinio tyrimo pakopą, kur
būtina aiškintis teisinius aukščiausios
valdžios senovės Lietuvoje principus. Remiantis istorinių šaltinių
duomenimis rekonstruojama dvejopa karališkos valdžios įteisinimo
senovės Lietuvoje sistema tiek pagal plačiai žinomą katalikišką
Apaštalų Sosto jurisdikciją (na der Christen wyse), tiek pagal
senovinę paprotinės teisės sistemą (nâch der heiden orden),
paliudytą XIII a. vokiškuose šaltiniuose. Istoriniu požiūriu
titulai karalius (rex) ir karalystė (kingdom)
atitinka anuometinius ( iki XV a.) Vakarų Europos
šaltinius ir lietuvių folklorinę tradiciją. Karališkų titulų
atitikimas senovės lietuvių valdovų ir Lietuvos valstybės
statusams de jure ir de facto atliepia Viduramžių Europos suverenių
valdovų ir nepriklausomų valstybių
statusams.
Similar products
